Lenkų kalboje veiksmažodžiai skiriami į įvykio veikslo (dokonane) ir eigos veikslo (niedokonane) kategorijas (aspektus). Eigos veikslo veiksmažodžiai naudojami tuomet, jei kalbama apie poelgį ar įvykį, kuriam trunkant nelaukiama rezultatų, pvz. būti, turėti, sėdėti, valgyti, gerti itt. Be to, tas įvykis ar poelgis gali būti daugkartinis. Kita vertus, įvykio veikslo veiksmažodžiai apibrėžia užbaigtą, vienkartinį įvykį ar poelgį praeityje ar ateityje (esamojo laiko nėra!), kuris suteikė (ar suteiks) tam tikrą rezultatą, pvz. pabūti, atsisėsti, suvalgyti, išgerti itt. Lenkiški įvykio veikslo veiksmažodžiai dažniausiai turi tam tikrą priešdėlį, pvz. jeść (valgyti) - zjeść (suvalgyti), robić (daryti) - zrobić (padaryti) itt. Tie priešdėliai neretai sutampa su lietuviškais, pvz. pić (gerti) - wypić (išgerti), płacić (mokėti) - zapłacić (užmokėti), jechać (važiuoti) - wjechać (įvažiuoti) - wyjechać (išvažiuoti) itt.

BENDRATIS IR SANGRĄŽINIAI VEIKSMAŽODŽIAI

Dauguma lenkiškų bendračių turi galūnę -ć (być - būti, mieć - turėti, jeść - valgyti, robić - daryti, pracować - dirbti), kartais -c (móc - galėti, piec - kepti, tłuc - laužyti).

Prie sangrąžinių veiksmažodžių pridedame įvardžius się (save) ar sobie (sau). Jie įprastai stovi prieš veiksmažodį, o sakinio pradžioje - tiesiogiai po jo, pvz. Myję się (prausiuosi), bet Ja się myję (Aš prausiuosi) ar Muszę się umyć (Turiu nusiprausti).

ESAMASIS LAIKAS (AR BŪSIMASIS PAPRASTASIS LAIKAS)

Aišku, tokį dalyką suprasti sunku - žemiau pateiktos formos yra priskiriamos ir esamajam, ir būsimajam laikui. Kaip gal auksčiau perskaitėte, įvykio veikslo veiksmažodžiai neturi esamojo laiko, o jų būsimasis laikas "atrodo" kaip esamasis. Todėl jisai yra vadinamas "būsimuoju paprastuoju laiku". Pavyzdžiui, lenkas nepasakys "sumoku pinigus", nes tokios formos nėra; jis pasakys "sumokėjau" arba "sumokėsiu" (zapłaciłem, zapłacę).  O jeigu mokėjimas vyksta "čia ir dabar", tada sakoma płacę - "moku". Ar pastėbėjote panašumą tarp płacę (moku, sumoku) ir zapłacę (sumokėsiu)? Visa tai - todėl, kad abi formos "gramatiškai" yra vienodos!

Toliau bus kalbama tik apie esamąjį laika, tačiau prašome turėti omenyje, kad kalbant apie įvykio veikslo veiksmažodžius tokios pat taisyklės yra taikomos būsimajam (paprastajam) laikui .

Lenkų kalboje egzistuoja keturios asmenuotės, tačiau jų formos skiriasi tiktai esamojo laiko ir liepiamosios nuosakos atveju. Štai skirtingų asmenuočių veiskažodžių pavyzdžiai: nieść (nešti), robić (daryti), grać (žaisti), rozumieć (suprasti):

PASTABOS:

• Pirmosios ir antrosios asmenuočių atveju, 1-ojo asmens vienaskaitos ir 3-ojo asmens daugiskaitos kamienas gali skirtis nuo kitų formų kamieno (žr. nieść veiksmažodžio asmenavimą). Todėl besimokant veiksmažodžių gerai įsidėmeti jų esamojo laiko 1-ojo ir 2-ojo asmens vienaskaitos formas.

• Dauguma veiksmažodžių su bendraties galūne -ać priskiriama trečiajai asmenuotei. Tačiau yra išimčių, pvz. veiksmažodžiai su kamiengaliu -p-, kaip drapać (krapštyti, 1-oji asmenuotė) - drapię, drapiesz, drapie itt. Kitos išymtys: łapać - łapię, łapiesz (gaudyti), chrapać - chrapię, chrapiesz (knarkti), kopać - kopię, kopiesz (kasti), kąpać się - kąpię się, kąpiesz się (maudytis), brać - biorę, bierzesz, bierze, bierzemy, bierzecie, biorą (imti), prać - piorę, pierzesz, pierze, pierzemy, pierzecie, piorą (skalbti) itt.

• Veiksmažodžiai su bendraties priesagomis -ować, -ywać, -iwać esamajame laike asmenuojami pagal pirmąją asmenuotę, o jų priesaga keičiasi į -uj-, pvz. pracować (dirbti) - pracuję, pracujesz itt., wpisywać (įrašinėti) - wpisuję, wpisujesz, oczekiwać (laukti) - oczekuję, oczekujesz itt. Tačiau yra keletas panašių, bet taisyklingų trečiosios asmenuotės veiksmažodžių, pvz. chować - chowam, chowasz itt. (slėpti), pvz. wygrywać - wygrywam, wygrywasz itt. (laimėti), nazywać - nazywam, nazywasz itt. (vadinėti), kiwać - kiwam, kiwasz itt. (kinknoti) ir pan.

• Egzistuoja labai mažai ketvirtosios asmenuotės veiksmažodžių (o daugelis lenkų jų atveju daro rašybos klaidas). Pavyzdžiai: umieć (mokėti, sugebėti), rozumieć (suprasti) ir śmieć (drįsti) bei visi jų pagrindu sukurti  išvestiniai veiksmažodžiai, pvz. zrozumieć (suprasti - užb. veiksm.). Pagal šitą schemą dalinai asmenuojamas ir netaisyklingas veiksmažodis wiedzieć (žinoti) bei visi jo pagrindu sukurti veiksmažodžiai (pvz. powiedzieć - pasakyti, dowiedzieć się - sužinoti itt.), t.y. wiem, wiesz, wie, wiemy, wiecie, wiedzą.

• Antrosios asmenuotės atveju, verta atkreipti dėmesį į tai, jog po istoriškų minkštųjų priebalsių niekada nerašoma -i, -ię nei -ią, o -y, -ę ir -ą, pvz. krzyczeć (šaukti) - krzyczę, krzyczysz, krzyczy itt.

Labai svarbu:

Besikreipiant į nepažistamą žmogų, visuomet taikoma 3-ojo asmens forma bei vienas iš šitų daiktavardžių: pan (vyrui), pani (moteriai) ar państwo (grupei žmonių), pvz. Co pan robi? Co pani robi? Co państwo robią? (Ką jūs darote?). Galima ir kreiptis į grupę vyrų žodžiu panowie, o į grupę moterų - panie. Leidžiama ir pasakyti Co państwo robicie? vietoj Co państwo robią? (t.y. pasinaudoti 2-ojo asmens daugiskaitos forma vietoj 3-ojo).

Žodžiu wy (jūs) buvo kadaise kreipiamasi socialistinėje partijoje, kariuomenėje bei milicijoje, todėl dauguma lenkų šios formos tiesiog nemėgsta.

BŪTASIS LAIKAS

Būtojo laiko atveju veiksmažodžiai būna taip pat kaitaliojami pagal giminę: tai yra todėl, kad visos būtojo laiko formos yra sukurtos atitinkamojo dalyvio pagrindu (t.y. daręs, laukęs, mylėjęs ir t.t.)

Būtojo laiko kamienas atitinka vyriškąją senojo būtojo laiko dalyvio formą. Šitam kamienui sukurti, dažniausiai reikia nuimti bendraties galūnę (-ć ar -c) ir pridėti -ł, pvz. robić (daryti) - robił, grać (žaisti) - grał, pracować (dirbti) - pracował. Tačiau yra išimčių, pvz. móc (galėti) - mógł, piec (kepti) - piekł, wiedzieć (žinoti) - wiedział, jeść (valgyti) - jadł. Todėl besimokydami veiksmažodžių verta pasidomėti, ar jų būtojo laiko kamienas skiriasi nuo bendraties kamieno. Visgi galioja keletas taisyklių:

• Jeigu bendratis turi galūnę -eć, tuomet  būtojo laiko kamiengalis bus -ał, pvz. krzyczeć - krzyczał - šaukti, widzieć - widział - matyti, tačiau vėl oni krzyczeli, widzieli (jie šaukė, matė).

• Jeigu bendratis turi galūnę -ąć, tuomet būtojo laiko vyriškoji forma bus -ął, pvz. wziąć - wziął - paimti, zamknąć - zamknął - uždaryti. Tačiau paskutinis nosinis balsis virsta ę kitų giminių atveju, pvz. wzięła, wzięło, wzięli, wzięły arba zamknęła, zamknęło, zamknęli, zamknęły. Šituo atveju balsiai ą ir ę tariami nenosiniai, t.y. kaip o ir e.

• Jeigu bendraties galūnė yra -c, tuomet  būtojo laiko kamiengalis bus -gł ar -kł (pvz. piec - piekł - kepti, móc - mógł - galėti, dostrzec - dostrzegł - pastebėti).

• Veiksmažodžiai drzeć (plėšti), trzeć (trinti, tarkuoti), umrzeć (numirti) ir pan. turi būtojkamiengalį o laiko  -arł: darł, tarł, umarł.

• Bendraties galūnės -ść ir -źć virsta -sł ir -zł, pvz. nieść - niósł (nešti), wieźć - wiózł (vežti). Kaip matome, kartais keičiasi ir paskutinis kamieno balsis (žr. fonetikos skyrių).

• Yra ir keletas netaisyklingų veiksmažodžių, kaip jeść (valgyti) - jadł, paść (krinti) - padł, iść (eiti) - szedł (mot.gim. - szła itt.).

Kaip jau minėta, būtojo laiko atveju veiksmažodžiai asmenuojami ne tik pagal asmenį ir skaičių, bet ir veiksnio giminę. Pavyzdys: robić (daryti).

PASTABOS:

• Sutrumpinimai: vyr. gim. - vyriškoji giminė, mot.gim. - moteriškoji giminė, niek.gim. - niekatroji giminė, vyr.asm.kat. - vyriškojo asmens kategorija, nevyr.asm.kat. - vyriškojo asmens kategorijai nepriklausantys daiktavardžiai.

• Pagal tokią pat schemą yra asmenuojami visi veiksmažodžiai būtajame laike.

• 1-ojo ir 2-ojo asmenų daugiskaitos  formų atveju kirčiuojamas išimtinai trečiasis nuo galo skiemuo, t.y. robiliśmy, robiliście.

VEIKSMAŽODIS BYĆ (BŪTI)

Netaisyklingas veiksmažodis być (būti) yra asmenuojamas pagal šitą schemą:

Beje, šito veiksmažodžio negalima, kaip lietuvių kalboje, praleisti. Be to, jeigu vardinė tarinio dalis - daiktavardis, tada turi būti vartojamas įnagininko linksnis, pvz. Jestem studentem - Esu studentas. Vienintelė išimtis - išraiškos "to jest...", kur veiksmažodis kartais net nėra būtinas, pvz. To (jest) moja żona - Tai mano žmona, bet Ona jest moją żoną - Ji yra mano žmona.

BŪSIMASIS SUDĖTINYSIS LAIKAS

Būsimasis sudėtinysis laikas vartojamas vien eigos veikslo veiksmažodžių atveju (o įvykio veikslo veiksmažodžiai turi būsimojo paprastojo laiko formas - žr. aukščiau).

Būsimasis sudėtinysis laikas kuriamas dviejų dalių pagalba:

• veiksmažodžio być būsimajame laike

• atitinkamo veiksmažodžio būtojo laiko 3-ojo asmens formos arba bendraties

Pavyzdžiai: będę pracował / pracowała / pracować (dirbsiu), będziesz pracował / pracowała / pracować (dirbsi), będzie pracował / pracowała / pracowało / pracować (dirbs) itt.

NEIGIMAS

Neigiamoji dalelytė nie pagal lenkų kalbos rašybos taisykles rašoma atskirai, pvz. nie mogę (negaliu), bet šnekamojoje kalboje jinai susilieja su veiksmažodžiu ir kai kuriais atvejais turi būti kirčiuojama, pvz. nie wiem (nežinau), nie chcę (nenoriu).