LIEPIAMOJI NUOSAKA

Liepiamosios nuosakos formas kuriame pagal esamojo (ar būsimojo paprastojo) laiko kamieną, visų pirma pagal  2-ojo asmens vienaskaitą. Ne pro šalį būtų įsidemėti tokias taisykles:

• Pirmosios, antrosios ir ketvirtosios asmenuotės veiksmažodžių atveju, reikia tik nuimti iš 2-ojo asmens vienaskaitos galūnę -iesz, -esz, -isz ar -ysz "nepažeidžiant", kur reikia, priebalsių minkštumo, pvz. niesiesz (neši) - nieś (nešk), pracujesz (dirbi) - pracuj (dirbk), robisz (darai) - rób (daryk), krzyczysz (šauki) - krzycz (šauk).

• Dėl fonetinių priežasčių (kad būtų lengviau ištarti), prie pirmosios, antrosios ir ketvirtosios asmenuotės veiksmažodžių būna pridedamos galūnės -ij ar -yj, pvz. ciągniesz (trauki) - ciągnij (trauk), drzesz (plėši) - drzyj (plėšk), śpisz (miegi) - śpij (miegok).

• Trečiosios asmenuotės veiksmažodžių atveju, nuimame iš 2-ojo asmens vienaskaitos galūnę -asz ir pridedame -aj, t.y. grasz (žaidi) - graj (žaisk), pytasz (klausi) - pytaj (klausk).

• Kaip visada, ir šiuo atveju turime keletą netaisyklingų veiksmažodžių, pvz. wiedzieć (žinoti) - wiedz (žinok), jeść (valgyti) - jedz (valgyk), być (būti) - bądź (būk), dać (duoti) - daj (duok), mieć (turėti) - miej (turėk), umieć (mokėti, sugebėti) - umiej (mokėk), chcieć (norėti) - chciej (norėk).

Kol kas aptarėme tik 2-ojo asmens vienaskaitos formas. Bet visas kitas liepiamosios nuosakos formas lengviau sukurti: 1-ojo asmensdaugiskaita kuriama su galūne -my, pvz. pracujmy (dirbkime), grajmy (žaiskime), o 2-ojo asmens - su galūne -cie, pvz. pracujcie (dirbkite), grajcie (žaiskite).

O štai lenkiškas žodžio tegul atitikmuo - niech, pvz. niech on idzie - tegul jis eis. Šitą žodelį vartojame ir besikreipdami į nepažistamą žmogų, pvz. Niech pan / pani siada (Sėskite). Tačiau tuo atveju galima ir kitaip (mandagiau) paprašyti, pvz. Proszę usiąść (Prašau atsisėsti).

TARIAMOJI NUOSAKA

Tariamąją nuosaką kuriame iš būtojo laiko 3-ojo asmens formų bei asmenuojamos dalelytės by. Šita dalelytė dažniausiai stovi prieš veiksmažodį, bet sakinio pradžioje jinai dažniausiai yra "jungiama" su veiksmažodžiu (t.y. rašoma kartu su juo).

Pavyzdys: robić (daryti).

PASTABOS:

• Sutrumpinimai: vyr. gim. - vyriškoji giminė, mot.gim. - moteriškoji giminė, niek.gim. - niekatroji giminė, vyr.asm.kat. - vyriškojo asmens kategorija, nevyr.asm.kat. - vyriškojo asmens kategorijai nepriklausantys daiktavardžiai.

• Dalelytė by dažniausiai stovi prieš patį veiksmažodį, pvz. Ja bym to zrobił (Aš tai padaryčiau).

• Dalelytė by dažnai jungiasi su jungtukais, pvz. Chcę, żebyś (abyś, byś) przyjechał. - Noriu, kad atvažiuotum.

• Tariamojoje nuosakoje kirčiuojame priešpaskutinį veiksmažodžio skiemenį nepaisant dalelytės by, t.y. robiłbym, robilibyśmy itt.

MODALŪS VEIKSMAŽODŽIAI

Modalūs veiskmažodžiai nurodo esamo poelgio vykdymo galimybę ar būtinybę - štai kodėl jie niekada neturi liepiamosios nuosakos formos, kaip pvz. galėk ar privalėk. Juos vartojame dažnai - gal ir todėl jų asmenavimas dažniausiai yra netaisyklingas.

Įprastų modalų veiksmažodžių (tokių kaip pvz. móc - galėti, musieć - turėti, privalėti, chcieć - norėti, umieć - mokėti, potrafić - sugebėti) asmenavimo rūšis yra pateiktas kitame skyriuje.

Turime dar neįprastų "modalių išraiškų", iš kurių nevisos "elgiasi" kaip veiksmažodžiai, pvz. trzeba (reikia), można (galima), należy (dera, nuo należeć), warto (verta) ir powinien (turėti, rusiško žodžio dolžen atitikmuo). Pastarąjį asmenuojame (esamajame laike) šitaip:

Būtojo laiko formos: trzeba było, można było, należało, warto było, powinien był, būsimojo laiko trzeba będzie, można będzie, będzie należało, warto będzie, tariamosios nuosakos trzeba by (było), można by (było), należałoby, warto by (było). Žodis powinien taip pat turi savitas būsimojo laiko bei tariamosios nuosakos formas, bet jų vietoj dažniausiai naudojame veiksmažodį musieć (będę musiał, musiałbym itt.).

DALYVIAI

Lenkų kalba turi tiktai keturias dalyvių kategorijas, t.y. žymiai mažiau nei lietuvių ir rusų kalbos. Ji visai prarado būtojo laiko veikiamąjį dalyvį (pvz. buvęs, padaręs itt.) bei esamojo laiko neveikiamąjį dalyvį (pvz. nešamas, daromas itt.) - jo vaidmenį dabar atlieka senasis būtojo laiko neveikiamasis dalyvis, kuris tapo bendruoju neveikiamuoju dalyviu. Galima dar pridurti, kad lietuviško esamojo laiko neveikiamojo dalyvio niekatroji (beasmenė) forma (pvz. draudžiama) dažnai verčiama į lenkų kalbą su žodeliu się, pvz. Zabrania się palić - Rūkyti draudžiama ar Mówi się, że... - Kalbama, kad... itt.

O štai lenkiškų dalyvių klasifikacija:

• esamojo laiko padalyvis - jį kuriame iš esamojo laiko 3-ojo asmens daugiskaitos, prie kurios pridedame galūnę -c, pvz. mówić (kalbėti) - mowią (kalba) - mówiąc (kalbant, kalbėdamas). Išimtis: być (būti) - będąc (būdama). Įvykio veikslo veiksmažodžių neturi šito padalyvio (nes jie taip pat neturi esamojo laiko formų).

• būtojo laiko padalyvis - jį kuriame iš būtojo laiko kamieno, prie kurio pridedame galūnę -szy (už paskutinio skiemens balsio stovintis priebalsis ł virsta w), pvz. zakończyć (užbaigti) - zakończył (užbaigė) - zakończywszy (užbaigus), pójść (nueiti) - poszedł (nuėjo) - poszedłszy (nuėjus). Pavyzdys: Zakończywszy pracę wyszedł z biura. (Baigus darbą, jis išėjo iš biuro).

• veikiamasis dalyvis - jis yra kuriamas iš esamojo laiko 3-ojo asmens daugiskaitos, prie kurios pridedame galūnę -cy, pvz. mówić (kalbėti) - mowią (kalba) - mówiący (kalbantis). Išimtis: być (būti) - będący (būdamas). Veikiamuosius dalyvius linksniuojame pagal įprastą būdvardžių linksniuotę. Įvykio veikslo veiksmažodžiai neturi veikiamųjų dalyvių, nes jų atveju trūksta esamojo laiko formų.

• neveikiamasis dalyvis - jo kurimo taisyklės yra truputį sudėtingesnės, bet tikiuosi, kad sugebėsiu jas išdėstyti lentelėje (sutrumpinimai: esam.l. - esamasis laikas, asm. - asmuo, v. - vienaskaita, d. - daugiskaita, bk. - bet kokia galūnė, (x) - bet koks priebalsis, * - pagrindinė forma, pagal kurią šiuo atveju yra kuriamas neveikiamasis dalyvis).

  Būtasis laikas	Esam. l., 2 asm. v.	Neveik. dalyvis
  -ał *	bk.	-any
  -(x)ł ar -ił	-iesz, -esz, -isz, -ysz *	-(i)ony
  -ął *	bk.	-ęty
  -arł	bk.	-arty
  -ił, -ył, -uł *	bk.	-ity, -yty, -uty

  Deja, ir šiuo atveju turime nemažai išimčių, pvz. zjeść (suvalgyti) - zjedzony (suvalgytas), zmęczyć (pavarginti) - zmęczony (pavargęs), minąć (praeiti) - miniony (praeitas, pvz. praeita savaitė), bet ir minięty (pvz. praeitas pėsčiasis), pragnąć (trokšti) - spragniony (ištroškęs), zmusić (priversti) - zmuszony (priverstas), głosić (skelbti) - głoszony (skelbiamas), mrozić (šaldyti) - mrożony (šaldomas) itt.

  Neveikiamuosius dalyvius linksniuojame kaip įprastus būdvardžius.

  O kaip lenkų kalboje kuriamas pasyvas? Pasyvo esamasis laiką kuriame su veiksmažodžiu być (būti) bei neveikiamuoju dalyviu, pvz. jestem bity - esu mušamas, ta forma jest tworzona nieregularnie - šita forma kuriama nereguliariai itt. Panašiai kuriame ir eigos veikslo veiksmažodžių būtojo ir būsimojo laiko pasyvą: samochód był / będzie myty - automobilis buvo / bus mazgomas itt.
  
  Įvykio veikslo veiksmažodžių tokiu būdu sukurtas pasyvas jau turi truputėlį kitokią reikšmę: jestem przekonany - esu įsitikinęs, byłem poinformowany - buvau informuotas / žinojau (čia visai nesvarbu, ar informacija man buvo pranešta, ar pats ją kažkur suradau). Tarinys być rodo, kad šiame sakinyje svarbesnė už patį veiksmą yra būklė. Kitais atvejais vartojame veiksmažodį zostać (likti): pvz. zostałem okradziony - buvau apvogtas, zostałem poinformowany - buvau informuotas / man buvo pranešta, on zostanie odznaczony - jis bus apdovanotas.

• beasmenė būtojo laiko formos galūnė (-no ar -to) turi tam tikrus panašumus su neveikiamuoju dalyviu, nors jos reikšmė - visiškai kita. Ši forma yra taikoma būtamajame laike tik tada, jeigu veiksnys yra nežinomas ar nesvarbus, pvz. otwarto konferencję (konferencija buvo atidaryta), powiedziano mi, że... (man sakė, kad...), nie znaleziono przestępcy (nusikaltėlis (telieka) nerastas), nie otrzymano odpowiedzi (atsakymo negauta) itt.