Daiktavardžiai lenkų kalboje gali būti vyriškosios, moteriškosios ar niekatrosios giminės ir linksniuojami pagal savo skaičių ir linksnį. Suprantama? Tad eikime toliau: vienaskaitos linksniuotėje didelę reikšmę turi tai, ar daiktavardis gyvasis ar negyvasis, o daugiskaitos linksniuotėje, ar jis priklauso vyriškojo asmens kategorijai. Gyvieji daiktavardžiai apibūdina visas gyvenančias būtybes (žmones ir gyvulius), vyriškojo asmens kategorijai priklauso tik tie vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurie apibūdina žmones. Toks padalijimas į gyvuosius ir negyvuosius bei į vyriškojo asmens ir nevyriškojo asmens kategorijas turi reikšmės tik vyriškosios giminės daiktavardžių atveju.

Linksniai lenkų kalboje vartojami panašiai kaip lietuvių kalboje. Reikia įsidėmėti, kad lenkai beveik niekada nevartoja galininko linksnio neigiamuose sakiniuose, pvz. Mogę otworzyć okno - nie mogę otworzyć okna. (Galiu atidaryti langą - negaliu atidaryti lango.)
Vienintelė išimtis - įvardis nic (niekas), pvz. Niczego nie mam, bet irgi: Nic nie mam (Nieko neturiu).
Be to, lenkų kalboje kiek rečiau taikomas kilmininkas neskaičiuojamųjų daiktavardžių atveju, pvz. galima pasakyti Zrób mi herbaty, bet ir Zrób mi herbatę (lietuviškai pasakytume: Padaryk man arbatos.).

Žemiau pateikiama vyriškosios giminės daiktavardžių kietoji linksniuotė. Ji gali būti taikoma daiktavardžiams, kurių paskutinis priebalsis yra kietas arba (dauguma atvejų) „mišrus“. Pirmas pavyzdys - doktor (daktaras) priklauso vyriškojo asmens bei gyvųjų daiktavardžių kategorijai. Antras - kogut (gaidys) neatstovauja vyriškojo asmens kategorijai, bet priklauso gyviesiems daiktavardžiams, o trečias - słup (stulpas) negyviesiems daiktavardžiams.

Pastabos:

• Asmens daiktavardžių abiejų skaičių galininkas visada yra toks pat kaip kilmininkas, o kitų gyvujų daiktavardžių atveju tik vienaskaitos galininkas bus tolygus kilmininkui (kitaip negu rusų kalboje, kur abiejų skaičių gyvųjų daiktavardžių galininkas visada yra tolygus kilmininkui). Kitais atvejais galininko ir vardininko formos bus vienodos. Sunku suprasti? Čia keletas pavyzdžių: widzę doktora (kaip K.), koguta (kaip K.), płot (kaip V.) (matau daktarą, gaidį, vielą), bet widzę doktorów (kaip K.), koguty (kaip V.), płoty (kaip V.) (matau daktarus, gaidžius, vielas).
• Kietosios ir minkštosios linksniuočių asmens daiktavardžiai gali turėti visokias daugiskaitos galūnes, pvz. -y (doktor - doktorzy, chłopiec - chłopcy --> berniukas), -owie (pan - panowie --> ponas, profesor - profesorowie), -i (prezydent - prezydenci), -(i)e (gracz - gracze --> lošėjas), (wilnianin - wilnianie --> vilnietis), -a (ksiądz - księża --> kunigas, brat - bracia --> brolis). Priesaga -anin daugiskaitoje sutrumpinama ir virsta -an-, pvz. Rosjanin, Amerykanin - Rosjanie, Amerykanie (rusas, amerikietis - rusai, amerikiečiai). Dauguma šios grupės daiktavardžių daugiskaitos kilmininko linksnyje apskritai neturi jokios galūnės (panašiai kaip rusų kalboje), pvz. warszawianin - warszawian, chrześcijanin - chrześcijan, Rosjanin - Rosjan, bet vėlgi Amerykanin - Amerykanów, dominikanin - dominikanów, luteranin - luteranów, muzułmanin - muzułmanów (varšuvietis - varšuviečių, krikščionis - krikščionių, rusas - rusų, amerikietis - amerikiečių, dominikonas - dominikonų, liuteronas - liuteronų, musulmonas - musulmonų).
  Neasmeniniai kietosios linksniuotės daiktavardžiai daugiskaitoje visada turi galūnę -y (ar -i po k ir g).
• Gyvųjų daiktavardžių vienaskaitos kilmininkas visuomet turi galūnę -a. O negyvųjų kietosios linksniuotės daiktavardžiai kilmininko linksnyje dažniausiai turi galūnę -u (pvz. płot - płotu --> viela, samochód - samochodu --> automobilius, magnetofon - magnetofonu). Tačiau yra daug išimčių (turinčių vėlgi galūnę -a), tarp kitko visi daiktavardžiai su priesagomis -ów, -ik ir -yk, visi mėnesių pavadinimai bei dauguma daiktavardžių su priesagomis -ek, -er ir -or, pvz. Kraków - Krakowa (Krokuva), stolik - stolika (staliukas), koszyk - koszyka (krepšelis), obrazek - obrazka (paveiksliukas), komputer - komputera, symulator - symulatora, marzec - marca (kovas), listopad - listopada (lapkritis), bet rynek - rynku (turgus), rower - roweru (dviratis).
• Vienaskaitos naudininkas dažniausiai turi galūnę -owi. Kaip išimtis paminėkime tokius žodžius kaip pies (šuo - naud. psu), kot (katinas - naud. kotu), Bóg (Dievas - naud. Bogu), chłop (valstietis), ksiądz (kunigas) - naud. księdzu, książę (princas) - naud. księciu, dzień (diena - naud. dniu), lew (liūtas - naud. lwu), orzeł (erelis - naud. orłu), świat (pasaulis) bei pan (ponas).
• Vienaskaitos vietininkas bei šauksmininkas įprastai turi galūnę -ie (šiuo atveju galioja dauguma fonetikos skyriuje aprašytų transformacijos taisyklių), pvz. pies - psie (šuo), kot - kocie (katinas), rower - rowerze (dviratis), chłop - chłopie (valstietis). Tačiau po priebalsių k, g, ch ir h abieji linksniai turi galūnę -u, pvz. robotnik (darbininkas) - robotniku. Vienintelės išimtys - dom (namas) - viet. domu, šauk. domie, syn (sūnus) - viet. bei šauk. synu.
• Daugiskaitos vietininkas įprastai turi galūnę -ach. Bet vėl sunku apsieiti be išimčių: tai - trijų šalių pavadinimai, kažkodėl esantys daugiskaitoje: Niemcy - Niemczech (Vokietija), Włochy - Włoszech (Italija), Węgry - Węgrzech (Vengrija), bet vėl jei kalbame apie tų šalių tautas, tuomet daugiskaitos vietininkas nenukrypsta nuo normos: Niemcy - Niemcach (vokiečiai), Włosi - Włochach (italai), Węgrzy - Węgrach (vengrai).

Dabar nagrinėsime vyriškosios giminės daiktavardžių minkštąją linksniuotę. Ji taikoma visiems daiktavardžiams, kurių paskutinis priebalsis yra minkštas, „istoriškai minkštasis“ (žr. fonetikos skyrių) arba (keliais atvejais) mišrus. Pirmas pateikiamas pavyzdys - uczeń (mokinys) priklauso vyriškojo asmens bei gyvųjų daiktavardžių kategorijai. Antras - śledź (silkė) ne asmens, bet vis tiek „gyvas“ daiktavardis, o trečias - nóż (peilis) - negyvas.

Pastabos:

• Žodžio nóż paskutinis priebalsis (ż) priklauso istoriškai minkštųjų priebalsių kategorijai, todėl po jo visada rašoma y, e, a, o, u vietoj i, ie, ia, ie, iu.
• Keletas negyvųjų daiktavardžių, kurių paskutinis priebalsis priklauso istoriškai minkštųjų priebalsių grupei, vienaskaitos kilmininko galūnė yra -u, pvz.: hotel - hotelu (viešbutis).
• Asmens daiktavardžiai daugiskaitoje turi tas pačias galūnes, kaip ir kietosios linksniuotės atveju. Kiti daiktavardžiai turi galūnę -ie (-e). Išimtis: dzień (diena), daug. dni.
• Panašiai kaip kietosios linksniuotės atveju, abiejų skaičių galininkas gali būti tolygus kilmininkui ar vardininkui, priklausomai nuo to, ar daiktavardis yra „gyvas“, „negyvas“ ar apibūdina asmenį. Čia taikomos tos pačios taisyklės (žr. aukščiau).
• Vienaskaitos vietininkas ir šauksmininkas beveik visada turi galūnę -iu (-u). Vienintelės išimtys: ksiądz (kunigas) - viet. księdzu, šauk. księże! ir visi daiktavardžiai su priesaga -ec, pvz. ojciec (tėvas) - viet. ojcu, šauk. ojcze!
• Daugiskaitos kilmininkas dažniausiai turi galūnes -i ar -y. Tačiau yra daug išimčių, pvz. uczeń (mokinys) - uczniów, widelec (šakutė) - widelcy arba widelców, kolec (spyglys) - kolców itt.
• Štai populiariausi daiktavardžiai su mišriuoju priebalsiu, kur taikoma minkštoji linksniuotė: żółw (vėžlys, kilm. żółwia), karp (karpis), paw (povas), gołąb (balandis), jedwab (šilkas), Wrocław (Vroclavas), Radom (Radomas).
• Daugiskaitos įnagininko forma kartais gali būti sutrumpinama, pvz. koń (arklys) - końmi, ludzie (žmonės) - ludźmi, przyjaciel (draugas) - przyjaciółmi, pieniądze (pinigai) - pieniędzmi, gość (svečias) - gośćmi, ksiądz (kunigas) - księżmi. Forma ludzie (ludzi - ludziom itt., žmonės) - tai netaisyklingo daiktavardžio człowiek (žmogus) daugiskaita. Daiktavardis przyjaciel daugiskaitoje taip pat linksniuojamas netaisyklingai (patys lenkai neretai šios linksniuotės nemoka): przyjaciele - przyjaciół - przyjaciołom - przyjaciół - przyjaciółmi - przyjaciołach.
• „Keisčiausiai“ linksniuojamas daiktavardis tydzień (savaitė), t.y. tygodnia - tygodniu - tydzień itt., daugisk. tygodnie - tygodni - tygodniom itt.

Pastabos:

• Žodžio nóż paskutinis priebalsis (ż) priklauso istoriškai minkštųjų priebalsių kategorijai, todėl po jo visada rašoma y, e, a, o, u vietoj i, ie, ia, ie, iu.
• Keletas negyvųjų daiktavardžių, kurių paskutinis priebalsis priklauso istoriškai minkštųjų priebalsių grupei, vienaskaitos kilmininko galūnė yra -u, pvz.: hotel - hotelu (viešbutis).
• Asmens daiktavardžiai daugiskaitoje turi tas pačias galūnes, kaip ir kietosios linksniuotės atveju. Kiti daiktavardžiai turi galūnę -ie (-e). Išimtis: dzień (diena), daug. dni.
• Panašiai kaip kietosios linksniuotės atveju, abiejų skaičių galininkas gali būti tolygus kilmininkui ar vardininkui, priklausomai nuo to, ar daiktavardis yra „gyvas“, „negyvas“ ar apibūdina asmenį. Čia taikomos tos pačios taisyklės (žr. aukščiau).
• Vienaskaitos vietininkas ir šauksmininkas beveik visada turi galūnę -iu (-u). Vienintelės išimtys: ksiądz (kunigas) - viet. księdzu, šauk. księże! ir visi daiktavardžiai su priesaga -ec, pvz. ojciec (tėvas) - viet. ojcu, šauk. ojcze!
• Daugiskaitos kilmininkas dažniausiai turi galūnes -i ar -y. Tačiau yra daug išimčių, pvz. uczeń (mokinys) - uczniów, widelec (šakutė) - widelcy arba widelców, kolec (spyglys) - kolców itt.
• Štai populiariausi daiktavardžiai su mišriuoju priebalsiu, kur taikoma minkštoji linksniuotė: żółw (vėžlys, kilm. żółwia), karp (karpis), paw (povas), gołąb (balandis), jedwab (šilkas), Wrocław (Vroclavas), Radom (Radomas).
• Daugiskaitos įnagininko forma kartais gali būti sutrumpinama, pvz. koń (arklys) - końmi, ludzie (žmonės) - ludźmi, przyjaciel (draugas) - przyjaciółmi, pieniądze (pinigai) - pieniędzmi, gość (svečias) - gośćmi, ksiądz (kunigas) - księżmi. Forma ludzie (ludzi - ludziom itt., žmonės) - tai netaisyklingo daiktavardžio człowiek (žmogus) daugiskaita. Daiktavardis przyjaciel daugiskaitoje taip pat linksniuojamas netaisyklingai (patys lenkai neretai šios linksniuotės nemoka): przyjaciele - przyjaciół - przyjaciołom - przyjaciół - przyjaciółmi - przyjaciołach.
• „Keisčiausiai“ linksniuojamas daiktavardis tydzień (savaitė), t.y. tygodnia - tygodniu - tydzień itt., daugisk. tygodnie - tygodni - tygodniom itt.

Egzistuoja ir keletas vyriškosios giminės daiktavardžių, kurių atveju taikoma abiejų giminių linksniuotė, t.y. vienaskaitoje jie elgiasi kaip būdvardžiai (taip!!) ar kaip moteriškosios giminės daiktavardžiai, o daugiskaitoje kaip „normalūs“ vyriškosios giminės daiktavardžiai. Pirmajai grupei priklauso žodžiai su galūne -ia (sędzia - teisėjas, hrabia - grafas), o antrajai kiti daiktavardžiai su galūne -a (pvz. pianista - pianistas, mężczyzna - vyras, atleta - atletas, wychowawca - auklėtojas). Yra ir tokių daiktavardžių, kurie apskritai „elgiasi“ kaip būdvardžiai (pvz. leśniczy - miškininkas)

Pastabos:

• Daiktavardžio mężczyzna (vyras) daugiskaitos kilmininkas neturi jokios galūnės, t.y. mężczyzn.
• Daiktavardžiai, esantys panašūs į wychowawca (auklėtojas), turi vieniskaitos naudininko ir vietininko linksnyse galūnę -y, pvz. wychowawca - wychowawcy. (mówię o wychowawcy - kalbu apie auklėtoją)
• Daiktavardis książę (princas) linksniuojamas panašiai kaip kai kurie niekatrosios giminės daiktavardžiai su galūnę -ę, pvz. cielę (žr. toliau). Visose kitose vienaskaitos formose jo kamienas keičiasi į księc-, t.y. księcia, księciu, księcia, księciem, księciu, księciu. O daugiskaitoje jis elgiasi šitaip: książęta, książąt, książętom, książąt, książętami, książętach, książęta.

Moteriškosios giminės daiktavardžiai linksniuojami vienodai, nepaisiant to, ar jie yra „gyvi“, ar ne. Turime tris linksniuotes: kietąją (pvz. kobieta - moteris), minkštąją balsio linsniuotę (pvz. Ania - Onutė) ir minkštąją priebalsio linksniuotė (pvz. jesień - ruduo).

Pastabos:

• Jeigu daugiskaitos kilmininkas neturi galūnės (o tai - dažnas atvejis), tuomet kartais kuriamas dar vienas žodžio skiemuo su balsiu -e- ar -ie-, pvz. gruszka - gruszek (kriaušė).
• Minkštosios balsio linksniuotės vienaskaitos šauksmininkas gali turėti dvi galūnes: -u (Ania - Aniu) bei -o (czarownica - czarownico --> ragana).
• Tokie daiktavardžiai kaip wychowawczyni (auklėtoja) „elgiasi“ identiškai kaip kiti minkštosios balsio linksniuotės daiktavardžiai (wychowawczyni - gal. wychowawczynię, įnag. wychowawczynią itt.). Dėl šauksmininko net nesu tikras, greičiausiai bus taip: wychowawczynio! (nors mandagiau būtų: pani wychowawczynio!). Panašiai linksniuojamas ir žodis pani (ponia), kuris vis dėlto vienaskaitos galininko linksnyje turi galūnę -ą (t.y. panią, o ne -ę), o šauksmininko linksnyje nesikeičia (pani).
• Daiktavardžiai su priesaga -ość linksniuojami panašiai kaip jesień, bet daugiskaitos vardininko bei galininko linksniuose turi galūnę -i, pvz. zdolność (gabumas) - zdolności, kość (kaulė) - kości.
• Moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos įnagininko forma gali kartais būti sutrumpinta, pvz. kość (kaulė) - kośćmi, ość (ašaka) - ośćmi, dłoń (delnas) - dłońmi, (o ne: kościami, ościami, dłoniami). (Gal prisimenate, kad ir kai kurie vyriškosios giminės daiktavardžiai elgiasi panašiai: koń (arklys) - końmi)
• Daiktavardis ręka (ranka) daugiskaitoje apskritai linksniuojamas archajiškai: ręce - rąk - rękom - ręce - rękoma (rękami) - rękach.
  Vienaskaitos vietininko forma jokių staigmenų neslepia: ręce (o ręce, na ręce itt.) Tačiau vietoj w ręce (rankoje) dažniau sakoma w ręku.

Niekatrosios giminės daiktavardžiai taip pat linksniuojami vienodai, nepaisant to, ar jie yra „gyvi“ ar „negyvi“. Yra trys linksniuotės variantai pagal pavyzdžius okno (langas), pole (laukas) ir imię (vardas).

Pastabos:

• Daugiskaitos kilmininko linksnyje kartais kuriamas dar vienas žodžio skiemuo su balsiu -e- ar -ie-, pvz. okno - okien (langas). (Panašiai būna moteriškosios giminės daiktavardžių atveju).
• Paskutinė linksniuotė taikoma ir tokiems žodžiams kaip źrebię (kumeliukas), cielę (veršelis), brzemię (našta) itt. Tačiau pridedamas priebalsis gali būti skirtingas: cielę - cielęcia - cielęciu; cielęta - cieląt - cielętom itt., źrebię - źrebięcia - źrebięciu; źrebięta - źrebiąt - źrebiętom itt., bet vėl brzemię - brzemienia - brzemieniu itt. Ar sunku suprasti? Pagalvokite apie tokius lietuviškus žodžius kaip akmuo, mėnuo (nėra akmens, matau akmenį ir t.t.), ar net duktė (duodu dukteriai akmenį - o kodėl ne „duodu dukteniai akmerį“???)
• Nestebina, kad toks dažnas daiktavardis kaip dziecko (vaikas) turi netaisyklingą daugiskaitos formą: dzieci - dzieci - dzieciom - dzieci - dziećmi - dzieciach.
• Reikia įsidėmeti kai kurių kūno dalių archajiškas daugiskaitos formas: oko (akis): oczy - oczu - oczom - oczy - oczyma (oczami) - oczach bei ucho (ausis): uszy - uszu - uszom - uszy - uszami (uszyma) - uszach.
• Žodžiai su galūne -um visai nelinksniuojami vienaskaitoje, o daugiskaitoje jie „elgiasi“ kaip kiti niekatrosios giminės daiktavardžiai, pvz. technikum (vienask., visi linksniai) - technika (daugisk.) - techników - technikom itt.

Yra ir keletas daiktavardžių, kurie visai neturi vienaskaitos formos, panašiai kaip dažniausiai ir jų lietuviški atitikmenys, pvz. drzwi (durys), spodnie (kelnės), sanie (rogutės), nożyczki (žirklės), bliźnięta (dvyniai) itt. Jie linksniuojami pagal įprastą bet kokios giminės daugiskaitos linksniuotės schemą, todėl sunku „nustatyti“ jų giminę. Reikia tik įsidėmėti jų kilmininkų formas, t.y. drzwi - drzwi, spodnie - spodni, sanie - sań, nożyczki - nożyczek, bliźnięta - bliźniąt (kaip cielę). Verta pridurti, kad vyriškosios giminės daiktavardis rok (metai) turi netaisyklingą daugiskaitos formą lata (pažodžiui: vasaros), kuri linksniuojama kaip niekatrosios giminės daiktavardis (lata - lat - latom itt.).