Priebalsiai lenkų kalboje gali būti kieti, minkšti, istoriškai minkštieji ar mišrūs:

• kietieji priebalsiai: ch, d, f, g, h, k, ł, n, r, s, t, z
• minkštieji priebalsiai: ć, dź, j, ń, ś, ź
• istoriškai minkštieji priebalsiai: c, cz, dz, dż, l, rz, sz, ż
• mišrieji priebalsiai: b, m, p, w

Jeigu žodžio kamieno paskutinis priebalsis yra kietas, tuomet taikomas linksniuotės ar asmenuotės kietasis variantas. Jei jis minkštasis ar istoriškai minkštasis, tada renkamas minkštasis variantas. Mišriųjų priebalsių atveju dažniausiai taikomas kietasis variantas (pvz. dom - domu --> namas, rów - rowu --> griovys itt.), bet kartais tas priebalsis yra suminkštinamas (pvz. Radom - Radomia --> Radomas (miestas), żółw - żółwia --> vėžlys itt.).

Be to, verta įsidėmėti šias taisykles:

• Minkštuosius priebalsius žodžio pabaigoje ar prieš kitus priebalsius rašome su brūkšneliu, o prieš balsius - su i raidė, pvz. koń (arklys) - konia - koniowi itt.
• Priebalsiai k ir g yra visada kieti, tačiau po jų visada rašoma i ir ie, o ne y ir e, pvz. dom (namas) - domem - domy, bet blok (blokas) - blokiem - bloki.
• Istoriškai minkštųjų priebalsių atveju visuomet taikomas minkštasis linksniuotės ar asmenuotės variantas, tačiau patys priebalsiai visada yra kieti. Taigi po jų visada rašome y, a, e, o, u vietoj i, ia, ie, io, iu, pvz. jesień - jesieni (ruduo), bet noc - nocy (naktis), mysz - myszy (pelė). Vienintelė išimtis - l raidė, po kurios visados rašome i, bet niekada ia, ie, io, iu, pvz. kąpiel - kąpieli (maudymasis).

Be to, paskutiniai kamieno balsiai ir priebalsiai gali keistis kai kurių formų atveju. Štai pagrindinės transformacijos:

Čia aptarsiu dvi mano nuomone sudėtingiausias transformacijas lenkų kalboje:

• O - Ó
  
  Šita transformacija būdinga tik vakarų slavų kalboms. Lenkiškos (ar slaviškos) kilmės žodžiuose o virsta ó (tarimas: u) uždaruose skiemenyse prieš priebalsius b, z, ł, ż, rz, w, g, d, dz, dź, j, bei kartais l ir r. Tiems, kurie užmiršo, kas yra uždaras skiemuo: toks skiemuo baigiasi bent vienu priebalsiu (o nesant žodžio gale, po jo turi stovėti bent du priebalsiai). Tad ir sakome: robić - rób (daryti - daryk), broda - bródka (barzda - barzdelė), wóz - wozu (vežimas - vežimo), nóż - noża (peilis - peilio), morze - mórz (jūra - jūrų), krowa - krów (karvė - karvių), noga - nóg (koja - kojų), stół - stoły (stalas - stalai), wódz - wodza (vadas - vado), Łódź - Łodzi (Lodzė - Lodzės), głowa - główny (galva - pagrindinis) itt. Be to, ó rašome šiose galūnėse: -ów, -ówka, -ówek, pvz. Kraków (Krokuva, bet: do Krakowa), grochówka - grochówki itt. (žirnienė), ołówek - ołówka itt. (tušinukas), bój - boju (mūšis), topór - toporu (kirvis). Yra ir žodžių, kuriuose balsas ó nesikeičia į o, pvz. król (karalius), chór (choras), góra (kalnas), ogórek (agurkas), krótki (trumpas), żółw (vėžlys), pióro (plunksna), kłócić się (ginčytis), szczegół (detalė), ból (skausmas), córka (duktė), próba (bandymas), próbować (bandyti), wróbel (žvirblis), róża (rožė) itt.
  
  Minėta transformacija vyksta ypač dažnai šiose formose:
  • vyriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos vardininkas, pvz. samochód (automobilis), bet samochody (automobiliai); obóz (stovykla), bet obozy (stovyklos) itt.
  • kai kurių moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos vardininkas, pvz. sól (druska), bet soli (druskos); tačiau topola (tuopa) - topol (tuopų).
  • moteriškosios bei niekatriosios giminės daiktavardžių daugiskaitos kilmininkas, pvz. jagoda - jagód (uoga), pole - pól (laukas)
  • veiksmažodžio liepamoji nuosaka, pvz. robić - rób - róbcie (daryti - daryk - darykite), stać - stój - stójcie (stovėti - stovėk - stovėkite). Bet ir yra išimčių, pvz. chodzić - chodź (eiti - eik), rodzić - rodźcie (gimdyti - gimdykite). Retkarčiais ó balsį galima surasti ir bendraties formose, pvz. móc (galėti), bet mogę (galiu); pomóc (padėti), bet pomogę (padėsiu); mówić (kalbėti).
  • mažybiniai žodžiai - čia nėra, deja, jokių taisyklių, kurios apibrėžtų, kokiais atvejais ó virsta o. Kartais balsis keičiasi, pvz. róg (ragas) - rożek (ragelis), nóż (peilis) - nożyk (peiliukas), szkoła (mokykla) - szkółka (mokyklėlė), woda (vanduo) - wódka (degtinė); bet kartais lieka toks pat ogród (daržas) - ogródek (darželis), wóz (vežimas) - wózek (vežimėlis). Tačiau tokiuose daiktavardžiuose jokių transformacijų nebėra, pvz. ogródek - ogródka, rożek - rożka, nożyk - nożyka itt.
  • būdvardžių archajiškos trumposios formos, pvz. zdrowy - zdrów (sveikas)

• Ą - Ę
  
  Nėra taisyklių, kurios apibrėžtų, kokiais atvejais ę virsta ą ir atvirkščiai. Egzistuoja daug žodžių, kuriuose šie balsiai visai nesikeičia, pvz. mięso (mėsa) - mięsny (mėsiškas), prąd (srovė) - prądu (srovės). Dažnai balsis ę būdamas atidarame skiemenyje virsta ą uždarame skiemenyje ir atvirkščiai (šita taisyklė taikoma tarp kitko kai kurių daiktavardžių linksniuotėje), pvz. ręka (ranka) - rąk (rankų), dąb (ąžuolas) - dębu (ąžuolo) itt. Panašiai linksniuojami daiktavardžiai: krąg (ratas), okrąg (apskritimas), błąd (klaida), wstęga (juosta), księga (knyga, gromata), rząd (eilė), pieniądz (pinigas) itt. Be to, šita transformacija vyksta ir veiksmažodžių su bendraties galūne -ąć būdamojo laiko formose, pvz. wziąć (imti) - wziął - wzięła - wzięli - wzięły. Plačiau apie tai paskaitysite veiksmažodžių skyriuje.
  Nosiniai balsiai gali keistis "be pagrindo" viename kamiene pvz. pięć (penki), bet piąty (penktas), mądry (gudrus, išmintingas), bet mędrzec (išminčius). Tą patį reiškinį galime sutikti ir lietuvių kalboje, pvz. grįžti - grąžinti.
  
  Dėmesio!
  
  Daiktavardis rząd turi dvi reikšmes: eilė (tokiu atveju jis linksniuojamas taip: rząd, rzędu, rzędowi itt.) ir vyriausybė (čia jokios kaitos nėra: rząd, rządu, rządowi itt.).
  Daiktavardžiai okrąg (apskritimas) bei okręg (apskritis) linksniuojami vienodai (išskyrus vardininką bei galininką): okręgu - okręgowi itt.
  Žodis pieniądz linksniuojamas beveik be transformacijos, tik daugiskaitos kilminko ir įnagininko linksnyje ą virsta ę: pieniędzy, pieniędzmi, bet pieniądze.