|
ASMENINIAI ĮVARDŽIAI
Sunku nelinksniuoti įvardžių: tada sakytume Aš myliu tu. Ką tai reikštų? Kad aš myliu tave? O gal Mane myli tu? O gal kad aš myliu taviškę (žmoną)?? Todėl ir čia neapsieisime be gramatikos.
Įvardžiai ja, ty, my, wy (aš, tu, mes, jūs) linksniuojami pagal šitą schemą:
|
V.
|
ja
|
ty
|
my
|
wy
|
|
K.
|
mnie
|
ciebie
|
nas
|
was
|
|
N.
|
mi, mnie
|
ci, tobie
|
nam
|
wam
|
|
G.
|
mnie
|
cię, ciebie
|
nas
|
was
|
|
Į.
|
mną
|
tobą
|
nami
|
wami
|
|
Viet.
|
mnie
|
tobie
|
nas
|
was
|
|
Š.
|
-
|
ty!
|
-
|
wy!
|
Pastabos:
- Sangrąžinis įvardis (sau, save) linksniuojamas kaip ty, bet jis neturi vardininko formos (kaip ir lietuvių kalboje), t.y. siebie, sobie, się (siebie), sobą, sobie.
- Dažniausiai naudojame trumpąsias („silpnąsias“) formas mi, ci, cię, się, t.y. tais atvejais, kai kalbėtojas jų neryškina, pvz. Widziałem cię (Mačiau tave). Kitais atvejais (ypač sakinio pradžioje) taikomos ilgosios (stipriosios) formos, t.y. mnie, tobie, ciebie, siebie, pvz. Właśnie ciebie widziałem (a nie jego) - Būtent tave aš mačiau (o ne jį).
O štai kiti asmeniniai įvardžiai - on, ona, ono, oni, one (jis, ji, jie, jos).
|
V.
|
on
|
ona
|
ono
|
oni
|
one
|
|
K.
|
jego, niego
|
jej, niej
|
jego, niego
|
ich, nich
|
ich, nich
|
|
N.
|
mu, jemu, niemu
|
jej, niej
|
mu, jemu, niemu
|
im, nim
|
im, nim
|
|
G.
|
go, jego, niego
|
ją, nią
|
je, nie
|
ich, nich
|
je, nie
|
|
Į.
|
nim
|
nią
|
nim
|
nimi
|
nimi
|
|
Viet.
|
nim
|
niej
|
nim
|
nich
|
nich
|
Pastabos:
- Dažniausiai naudojame trumpąsias („silpnąsias“) formas mu, go, t.y. tais atvejais, kai kalbėtojas jų neryškina, pvz. Widziałem go (Mačiau jį). Kitais atvejais (ypač sakinio pradžioje) taikomos ilgosios (stipriosios) formos, t.y. jemu, jego, pvz. Właśnie jego widziałem (a nie ją) - Būtent jį aš mačiau (o ne ją).
- Po prielinksnių (ir tik po jų) visada taikomos n raide prasidedančios formos, pvz. idę do niej (einu pas ją), bet nie ma jej (nėra jos).
SAVYBINIAI ĮVARDŽIAI
Savybiniai įvardžiai rodo priklausomumą: mano automobilis, mano namai, mano pinigai, mano vaikai, mano pasaulis, mano gyvenimas, mano egoizmas, mano materializmas ir t.t. Ar pastebėjote, kad lietuvių kalboje tokie įvardžiai apskritai nebūna linksniuojami? Deja, kaimynai lenkai (kaip ir kiti slavai) be tokio linksniavimo negalėtų gyventi. Savybinių įvardžių mój, twój, swój (mano, tavo, savo) linksniuotė atrodo šitaip:
|
|
vyr.g., vien.
|
niek.g., vien.
|
mot.g., vien.
|
vyr.asm.,dg.
|
nevyr.asm.,dg.
|
|
V.
|
mój
|
moje, me
|
moja, ma
|
moi
|
moje, me
|
|
K.
|
mojego, mego
|
mojej, mej
|
moich, mych
|
|
N.
|
mojemu, memu
|
mojej, mej
|
moim, mym
|
|
G.
|
mojego, mego, mój
|
moje, me
|
moją, mą
|
moich, mych
|
moje, me
|
|
Į.
|
moim, mym
|
moją, mą
|
moimi, mymi
|
|
Viet.
|
moim, mym
|
mojej, mej
|
moich, mych
|
Pastabos:
- Trumposios formos (mego, memu itt.) taikomos labai retai, beveik tik rašomojoje kalboje. Jų negalima vartoti atskirai, be daiktavardžio (pvz. Tu widzę swoją (swą) żonę, a tam twoją. - čia matau savo žmoną, o ten tavo.).
- Vienaskaitos vyriškosios giminės galininkas (kaip ir būdvardžių atveju) yra tolygus kilmininkui, jeigu apibrėžiamas daiktavardis yra „gyvas“, o kitais atvejais - jis yra toks pat kaip vardininkas. Šita taisyklė galioja ir kitiems įvardžiams.
O štai įvardžių nasz, wasz (mūsų, jūsų) linksniuotė:
|
|
vyr.g., vien.
|
niek.g., vien.
|
mot.g., vien.
|
vyr.asm.,dg.
|
nevyr.asm.,dg.
|
|
V.
|
nasz
|
nasze
|
nasza
|
nasi
|
nasze
|
|
K.
|
naszego
|
naszej
|
naszych
|
|
N.
|
naszemu
|
naszej
|
naszym
|
|
G.
|
naszego, nasz
|
nasze
|
naszą
|
naszych
|
nasze
|
|
Į.
|
naszym
|
naszą
|
naszymi
|
|
Viet.
|
naszym
|
naszej
|
naszych
|
Įvardžiai jego, jej, ich (jo, jos, jų), kaip ir lietuvių kalboje, visai nelinksniuojami. Bent tai gerai...
PARODAMIEJI ĮVARDŽIAI
Sunku apsieiti be jų. Paimkime musų abiejoms tautoms būdingą niurzgėjimą: kaip kitaip pasakyti, be parodamųjų įvardžių, kad „anais laikais buvo gerai, o šiais laikais - sunku“? Ar matote, kad ir „šie“ ir „anie“ laikai vėl kaitaliojasi pagal linksnius?
Štai pateikiama įvardžių ten ir tamten (tas, anas) linksniuotė:
|
|
vyr.g., vien.
|
niek.g., vien.
|
mot.g., vien.
|
vyr.asm.,dg.
|
nevyr.asm.,dg.
|
|
V.
|
ten
|
to
|
ta
|
ci
|
te
|
|
K.
|
tego
|
tej
|
tych
|
|
N.
|
temu
|
tej
|
tym
|
|
G.
|
tego, ten
|
to
|
tę (tą)
|
tych
|
te
|
|
Į.
|
tym
|
tą
|
tymi
|
|
Viet.
|
tym
|
tej
|
tych
|
Pastabos:
- Niekatroji forma to atitinka ir lietuviškam įvardžiui tai.
- Vienaskaitos moteriškosios giminės galininkas turi netaisyklingą (bet labai teisingą) formą tę. Kiekvienas išsilavinęs žmogus stengiasi ją vartoti. Bet šnekamojoje kalboje dažnai būna naudojama ir taisyklinga (pagal būdvardžių linksniuotę) forma tą.
KITŲ ĮVARDŽIŲ LINKSNIUOTĖ
Įvardis sam (pats) linksniuojamas pagal šitą schemą:
|
|
vyr.g., vien.
|
niek.g., vien.
|
mot.g., vien.
|
vyr.asm.,dg.
|
nevyr.asm.,dg.
|
|
V.
|
sam
|
samo
|
sama
|
sami
|
same
|
|
K.
|
samego
|
samej
|
samych
|
|
N.
|
samemu
|
samej
|
samym
|
|
G.
|
samego, sam
|
samo
|
samą
|
samych
|
same
|
|
Į.
|
samym
|
samą
|
samymi
|
|
Viet.
|
samym
|
samej
|
samych
|
Pastaba:
- Išraiškos tas pats, ta pati verčiamos į lenkų kalbą šitaip: ten sam, ta sama itt.
O štai įvardžių kto (kas - asmuo) ir co (kas - daiktas) linksniuotė:
|
V.
|
kto
|
co
|
|
K.
|
kogo
|
czego
|
|
N.
|
komu
|
czemu
|
|
G.
|
kogo
|
co
|
|
Į.
|
kim
|
czym
|
|
Viet.
|
kim
|
czym
|
Panašiai linksniuojami ir neigiamieji įvardžiai nikt (niekas - asmuo) ir nic (niekas - daiktas), t.y. nikogo, niczego itt.
Yra ir sudėtinių įvardžių ktoś, coś (kas nors, kažkas), ktokolwiek, cokolwiek (bet kas): tokiais atvejais prie žodžių kto ir co pridedamos priesagos -ś ar -kolwiek. Tos priesagos nesikeičia ir kituose linksniuose, t.y. kogoś, czegoś, kogokolwiek, czegokolwiek itt.
Įvardžiai jaki (koks), taki (toks), który (kelintas, kuris), każdy (kiekvienas) bei kiti yra linksniuojami kaip įprasti būdvardžiai.
ĮVARDŽIŲ KLASIFIKACIJA
Aukščiau buvo pristatytos tik kai kurių įvardžių linksniavimo schemos. Tačiau yra ir daug kitų, labai svarbių žodelių, kurie - laimei - nesikaitalioja. Todėl žemiau rasite dažniausiai vartojamus įvardžius pagal jų kategoriją:
- Klausiamieji - santykiniai įvardžiai: co (kas/daiktas), kto (kas/asmuo), gdzie (kur), skąd (iš kur), dokąd (kur/kryptis), kiedy (kada), który (kuris, kelintas), jaki (koks), jak (kaip).
- Parodamieji įvardžiai: tu, tutaj (čia), tam (ten), dotąd (iki tol, ten), stąd (nuo čia), teraz (dabar), wtedy (tada), ten (tas, šitas), to (tai), tamten (anas), taki (toks), tak (taip).
- Neapibrėžiamieji įvardžiai: coś (kas nors, kažkas), ktoś (kas nors, kažkas), gdzieś (kur nors, kažkur), skądś (iš kur nors), dokądś (kur nors, kažkur), kiedyś (kadaise, kada nors, kažkada), niegdyś (kadaise), któryś (kelintas nors), jakiś (koks nors, kažkoks), jakoś (kaip nors, kažkaip), pewien (tam tikras).
- Neapibrėžiamieji įvardžiai su -kolwiek galūne: cokolwiek (bet kas), ktokolwiek (bet kas), gdziekolwiek (bet kur), skądkolwiek (iš bet kur), dokądkolwiek (bet kur), kiedykolwiek (bet kada), jakikolwiek (bet koks), jakkolwiek (bet kaip).
- Neigiamieji įvardžiai: nic (niekas), nikt (niekas), nigdzie (niekur), donikąd (niekur), nigdy (niekada), nijak (niekaip) bei żaden (joks).
Neigiamuose sakiniuose su žodžiu nic dažnai būna vartojamas galininkas, o ne kilmininkas, pvz. Nic nie widzę / Niczego nie widzę (Nieko nematau), Nie mam nic / Nie mam niczego (Neturiu nieko).
- Apibendrinamieji įvardžiai: wszystko (viskas), wszyscy (visi), cały (visas, ištisas), wszystek (ištisas), wszędzie (visur), zawsze (visada), wszelki (visoks).
|
