Prieš pradedant išsiaiškinkime vieną dalyką: yra labai daug žodžių, panašiai skambančių ir lietuviškai, ir lenkiškai. Ne visada tai reiškia, kad juos „pasiskolino” viena kalba iš kitos. Juk baltų ir slavų kalbos kilo iš tos pačios indoeuropiečių kalbų giminės ir dar funkcionavo kaip viena bendra prokalbė. Todėl abi kalbos turi daug bendro, nors pirmas įspūdis gali būti visai kitoks.

Daugelį bendrų žodžių randame ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir kitose baltų ir slavų kalbose. Štai keletas pavyzdžių:

• ranka - latv. roka, lenk. ręka, rus. ruka, baltarus. ruka, ček. ruka itt.
• žiema - latv. ziema, lenk. zima,  rus. zima, baltarus. zima, ček. zima itt.
• agurkas - łot. gurķis, lenk. ogórek, rus. ogurec,vok. Gurke itt.

Kadangi minėtus žodžius galima rasti ir daugelyje kitų kalbų, negalima jų traktuoti kaip skolinius. Jiems bus skirta paskutinė šito skyrėlio dalis. Kol kas verta išnagrinėti „tikrus” skolinius:

LIETUVIŠKI SKOLINIAI LENKŲ KALBOJE

Nors lenkų kalboje yra daug bendrų baltų-slavų kilmės žodžių, iš vėlesnės lietuvių kalbos buvo perimta mažai. Apskritai, lenkai neturi daug skolinių iš kaimyninių tautų kalbų, išskyrus – žinoma – didžiausių kaimynų, t.y. vokiečių ir rusų kalbas. Tačiau tuos negausius lietuviškus žodžius lenkai dažnai vartoja kasdieniniame gyvenime, net nežinodami, iš kur jie kilę. Štai pora pavyzdžių:

• Sejm
  Toks pavadinimas buvo suteiktas ne tik Lenkijos žemiesiems parlamento rūmams, bet ir Lietuvos (Seimas) ir Latvijos (Saeima) parlamentui. Žodis seimas kilo iš sueimos (sueiga, suėjimas). Verta pridurti, kad ir Seinų miesto pavadinimas tikriausiai turi tą pačią kilmę.
• morga - margas
  Jau pasenęs žodis, žemės ploto vienetas. Vienas margas turi apie 0,56 hektaro. Kai kurie kalbininkai tvirtina, kad šitas žodis kilęs ne iš lietuvių, o iš vokiečių kalbos (der Morgen - rytas).
• jantar - gintaras
  Gintarą lenkai dažniausiai vadina bursztyn (iš vokiečių kalbos – Bernstein), bet yra ir alternatyvus žodis: jantar, kilęs iš baltų kalbų.
• rojsty - raistai
  Šiuolaikinėje lenkų kalboje šis žodis yra labai retai vartojamas. Užtat lenkai sako: mokradła.

Žinoma, daugiau lituanizmų galima sutikti Vilniaus krašto lenkų šnektoje. Pavyzdžiui, jie turi mažybinių formų priesagą –uk (pvz. parsiuk vietoj prosiak – paršiukas, Kaziuk vietoj Kazik – Kaziukas), kuri visiškai atitinka lietuvišką priesagą –(i)ukas. Be to, randame daug lietuviškų formų pažodinių vertimų, pvz. rozwitać się – atsisveikinti (witać się – sveikintis). Panašų veiksmažodį turi ir baltarusių kalba (razvitacca ir pryvitacca). Lenkijos gilumoje sakoma pożegnać się.

LENKIŠKI SKOLINIAI DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE

Dar XX a. pradžioje lenkiškų skolinių buvo labai daug, bet 1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai buvo pradėta keisti tuomet paplitusias slavybes lietuviškais atitikmenimis. Ir šiandien dažnai tenka matyti ir girdėti nemažai polonizmų, bet į juos žiūrima kaip į neleistinas svetimybes. Štai keletas pavyzdžių iš lietuvių literatūros: griekas (nuodemė, lenk. grzech), bagočius (turtuolis, lenk. bogacz), veselė (vestuvės, lenk. wesele), pliotkarkė (liežuvautoja, lenk. plotkarka), ale (bet).

Religija

Daugiausia polonizmų randame bažnytinės ir religinės srities leksikoje, pvz.:

• rožančius (lenk. różaniec)
• krikštas (lenk. chrzest)
• kryžius (lenk. krzyż)
  Nors šitas žodis panašiai skamba čekų, slovakų ir baltarusių kalbose, galima drąsiai pripažinti, kad lietuviai jį perėmė iš kaimynų lenkų.
• kunigas (lenk. ksiądz)
  Ar kunigą lietuviai perėmė iš lenkų? Sunku į tai vienareikšmiai atsakyti. Skandinavų kalbose kung, kong ar konung reiškia karalius. Latviai visiškai iškreipė šito žodžio prasmę, nes pas juos kungs reiškia ponas, o kundze – ponia. Lietuviškai kunigu vadiname dvasininką. O iš kur kilęs lenkų ksiądz? Dabar prisiminkime, kaip rusai vadina kunigaikštį – kniaz’, o lenkai - książę. Dabar matomas panašumas tarp kunigo ir kunigaikščio abiejose kalbose. Lietuviai, kaip ir lenkai, suteikia kunigams „karališką kilmę”.  :)
• persižegnoti (lenk.przeżegnać się)
• žegnotis (lenk. żegnać się)
  Lenkiškas veiksmažodis żegnać się reiškia ne tik žegnotis, bet ir atsisveikinti.
• Kalėdos (nuo lenk. kolęda – Kalėdų giesmė)
  Beje, Kalėdas lenkiškai vadiname Boże Narodzenie (Dievo gimimas).
• Velykos (lenk. Wielkanoc)
  Matomas fonetiškas panašumas. Beje, wielki reiškia didelis.
• klebonija (lenk. plebania),
• klebonas (lenk. pleban, jau retai vartojamas žodis),
• koplyčia (lenk. kaplica),
• bažnyčia (lenk. bożnica - maldos namai, retai vartojamas žodis),
• parapija (lenk. parafia),
• popiežius (lenk. papież),
• refrektorius (lenk. refrektarz),
• šventos mišios (lenk. msza święta)
• vyskupas (lenk. biskup),
  Visi išvardyti žodžiai yra kilę iš lotynų kalbos, bet neabejotina, kad į lietuvių kalba jie pateko iš lenkų. Apie tai liudija fonetiškas panašumas.

Dar keletas pavyzdžių iš kitų sričių:

• ponas (nuo: pan), ponia (nuo: pani)
• stalas (nuo: stół) – nesu tikras, iš kur lietuviai perėmė šitą žodį: iš lenkų, ar iš rusų kalbos.
• pinigai (nuo: pieniądze) – kadangi kaimyninių slavų kalbose (rusų, baltarusių, ukrainiečių) tokio žodžio nėra, galima padaryti išvadą, kad lietuviai pinigus pasiskolino iš lenkų. :) Beje, panašų žodį turi dar čekai (peníze), slovakai (peniaze) ir vengrai (pénz).
• degtinė
  Degtinę lenkai vadina ne tik wódka, bet ir gorzałka (grzać – šildyti, deginti). Panašų pavadinimą turi baltarusiai (hareuka) ir ukrainiečiai (horilka).
• dėkoti (nuo: dziękować)
  Panašų žodį turi čekai, slovakai, baltarusiai ir ukrainiečiai, tačiau galima ramiai tvirtinti, kad lietuviai ir baltarusiai jį perėmė iš artimiausių kaimynų - lenkų kalbos.
• atsiprašyti (nuo: przepraszać)
  Čia matomas panašumas tarp lenkiško przepraszać ir lietuviško atsiprašyti. Kiti mūsų kaimynai tokiais atvejais įprastai sako atleiskite (rus. izvinitie, baltarus. darujcie, latv. piedodiet).
• paprastas
  Galima tvirtinti, kad lietuviškas būdvardis paprastas kilo iš lenkiško posakio po prostu.
• kulka (nuo: kula)
  Verta žinoti, kad žodis kula reiškia ne tik kulka, bet ir rutulys (pvz. kula ziemska – Žemės rutulys). O mažas rutuliukas lenkiškai vadinamas kulka.

Mėnesių pavadinimai:

• liepa (plg. lipiec)
• lapkritis (plg. listopad)
  Tai – pažodiniai vertimai iš lenkų kalbos: lipa – liepa, liść - lapas, padać – kristi.
• rugpjūtis (plg. sierpień)
  O čia turime labiau kreatyvų vertimą į lietuvių kalbą: juk sierp reiškia pjautuvas. O kuo pjauname rugius, jei ne pjautuvais?

Baigiant norėčiau paminėti dar vieną pažodinį vertimą iš lenkų kalbos: kartu (drauge). Lenkai irgi sako razem (raz – kartas, jednym razem – vienu kartu).

BENDRI ŽODŽIAI

Jeigu tikėti teorija apie baltų-slavų bendros prokalbės egzistavimą (o aš tikiu!), tad jai greičiausiai priklausė visi žemiau išvardyti žodžiai:

VEIKSMAŽODŽIAI
būti - być (asmenavimas: esu - jestem, buvau - byłem, busiu - będę)
groti - grać
imti – wziąć (-jąć), pvz. priimti - przyjąć, atimti - odjąć itt.
sėti - siać
bėgti - biec, biegać (bėga - biega, biegnie)
sėsti - siadać
sėdėti - siedzieć
stoti - stanąć (stoju - staję, stoja - staje)
stovėti - stać (stoviu - stoję, stovi - stoi)
statyti - stawiać
vyti – wić (pvz. vyti lizdą) arba gonić (plg. ganyti – reikšmė visai skirtinga (lenk. paść, bet šaknis – ta pati)
duoti - dać (parduoti - sprzedać)
gesinti - gasić
gesti - gasnąć
kloti - kłaść
glostyti - głaskać
melstis - modlić się
nešti - nieść
lėkti - lecieć
mirti - umierać
priminti - przypominać
piešti  - pisać (skirtingos reikšmės: piešti – rysować, pisać – rašyti)
minti - miąć
gyti - goić się
žinoti - znać

BŪDVARDŽIAI
gyvas - żywy
lengvas - lekki
mielas, meilus - miły
saldus - słodki
sausas - suchy
silpnas - słaby
nuogas - nagi
sotus - syty
šventas - święty (plg. latv. svēts, rus. swiatoj – „pseudo-nosinis” balsis en išliko tik lietuvių ir lenkų kalbose)
tylus - cichy

DAIKTAVARDŽIAI

Laikas:
diena - dzień
naktis - noc
vakaras - wieczór
žiema - zima (latv. ziema, rus. zima, baltarus. zima)

Kūno dalys:
akis - oko
ranka - ręka (plg.latv. roka,  rus. ruka – „pseudo-nosinis” balsis en vėl išliko tik lietuvių ir lenkų kalbose).
galva - głowa
pirštas - palec
kelis - kolano
nosis - nos
širdis - serce
plaučiai - płuca
kraujas - krew

Kiti pagrindiniai daiktavardžiai:
vanduo - woda
ugnis - ogień
vėjas - wiatr (plg. lenk. wieje – pučia vėjas)
vėtra - plg. lenk. wiatr (vėjas)
klijai - klej
žvaigždė - gwiazda (plg. latv. zvaigzne, rus. zwiezda)
ežeras - jezioro (plg. latv. ezers, rus. ozėro, baltarus. wozėra - lietuvių ir lenkų kalbose pirmas priebalsis nebetariamas kaip minkštas z’.).
draugas - druh (druh reiškia nūdien skautų vadovą)
šienas - siano
siena - ściana
malda - modlitwa
vartai - wrota
šviesa - światło
tamsa - ciemność
žemė - ziemia (plg. latv. zeme, rus. ziemlia, ček. země)
mįslė  - myśl (skirtingos reikšmės: mįslė – zagadka, myśl – mintis)

Gyvuliai:
žvėris - zwierzę (žveris, gyvulys)
sakalas - sokół
katinas - kot
ragas - róg
karvė - krowa
asilas - osioł
vilkas - wilk

Vaisiai ir daržovės:
slyva - śliwka
obuolys - jabłko
obelis - jabłoń
morkos - marchew
pomidoras - pomidor
kriaušė - gruszka

SKAITVARDŽIAI BEI ĮVARDŽIAI

Juos rasite gramatikos bei pasikalbėjimų skyreliuose. Palyginus lietuvių ir lenkų kalbų įvardžius bei skaitvardžius, galima taip pat aptikti daug panašumų.